šimtšakis

šimtšãkis, -ė adj. (2) NdŽ, KŽ, šim̃tšakis (1) K, šimtšakỹs, -ė̃ (3^b) NdŽ 1. N, K, Rtr, NdŽ žr. šimtašakis: Tas aužuolelis, tas, šimtšakelis su vėjužiu kalbėjo N99. Po ta liepužėle, po ta šimtšakėle gul mudviejų močiutė JD1230. Po alyvėliu, po šimtšakėliù sėdi jauna mergelė LB63. ^ Aužuolėlis šimtšakėlis marčių mergų šaukia (lino stiebas) R¹73, M. Ąžuolelis šimtšakelis; ant šakelės po lizdelį, ant lizdelio po kiaušelį (kanapė) Plt. 2. kuris šimtasluoksnis, šimtagijis: Virvė šimtšãkė KŽ.